Verslas

Automobilio stiklo įdauža – smulkmena ar rimta problema?

Vairuojant Lietuvos keliais, ypač pavasarį, kai asfaltas pradeda „žydėti“ duobėmis, o kelininkų paliktas žvyras skraido į visas puses, kiekvienas trekštelėjimas į priekinį stiklą sukelia lengvą širdies smūgį. Atrodo, važiavai sau ramiai, galvojai apie vakarienę ar krepšinio rungtynes, ir staiga – pokšt. Maža žvaigždutė tiesiai prieš akis. Iš pradžių norisi tikėtis, kad tai tik prilipęs vabzdys, bet nuvalius stiklą valytuvais apima liūdesys, nes tas mažas taškelis niekur nedingsta. Ar tai tik estetinė smulkmena, kurią galima ignoruoti iki kito techninės apžiūros talono, ar uždelsto veikimo bomba, galinti bet kurią akimirką suskaldyti visą matomumo lauką? Atsakymas dažniausiai slypi kažkur per vidurį, tačiau delsimas Lietuvoje kainuoja brangiai, ypač kai temperatūros svyravimai per parą pas mus būna didesni nei nuotaikų kaita prieš atostogas.

Problema ta, kad daugelis vairuotojų linkę numoti ranka į mažus pažeidimus, manydami, jog automobilių stiklai yra beveik nepažeidžiami šarvai. Deja, fizika negailestinga. Maža įdauža susilpnina visą konstrukcinį stiklo vientisumą, o mūsų šalies duobėti keliai ir nuolatinė vibracija tik pagreitina procesą, kol viena ryta radus „voratinklį“ per visą stiklą belieka tik skėsčioti rankomis. Sprendimo būdai iš tikrųjų yra paprasti ir netgi pigūs, jei imamasi veiksmų laiku. Profesionalus stiklų įdaužų remontas užtrunka vos pusvalandį, o rezultatas leidžia pamiršti problemą ilgiems metams. Svarbiausia yra suprasti, kada dar galima gelbėti situaciją, o kada jau reikia ruošti piniginę naujam stiklui, nes saugumas kelyje prasideda būtent nuo švaraus ir sveiko vaizdo pro priekinį langą.

Kodėl tas mažas taškelis ant stiklo yra toks erzinantis

Visi žinome tą jausmą, kai naujai nuplautas automobilis blizga saulėje, bet žvilgsnis vis užkliūva už tos vienos vienintelės įdaužos. Atrodo, kad ji žiūri tiesiai į tave. Kodėl mes taip jautriai reaguojame į tokias smulkmenas? Galbūt todėl, kad automobilių stiklai mums asocijuojasi su saugumu ir skaidrumu, o bet koks defektas primena apie artėjančias išlaidas. Lietuviai apskritai yra praktiški žmonės, todėl Jonas ar Petras pirmiausia pagalvos ne apie grožį, o apie tai, ar praeis „techapžiūrą“. Įdomu tai, kad maža įdauža gali veikti kaip padidinamasis stiklas – ji laužia šviesą, akina naktį ir tiesiog blaško dėmesį vairuojant. Ar kada nors bandėte susikoncentruoti į kelią, kai prieš akis nuolat mirga mažas kristaliukas? Tai vargina smegenis labiau nei ilga kelionė greitkeliu. Be to, visada kirba ta nemaloni mintis, kad spustelėjus šaltukui ar įjungus stiprų šildymą, tas taškelis virs ilgu brūkšniu. Ir tikrai, mūsų klimato zonoje tai nutinka dažniau nei norėtųsi pripažinti, nes stiklas nuolat plečiasi ir traukiasi.

Temperatūrų šuoliai ir jų įtaka stiklo sveikatai

Lietuviškas oras yra tikras išbandymas bet kokiam transporto priemonių stiklui. Įsivaizduokite situaciją – vasarą automobilis stovi saulėje, stiklas įkaista iki penkiasdešimties laipsnių, o jūs įsėdę įjungiate kondicionierių „ant viso pajėgumo“. Arba žiemą, kai lauke spaudžia minusas, o jūs nukreipiate karštą orą į apšalusį langą. Toks staigus temperatūros pokytis sukuria milžinišką vidinę įtampą medžiagoje. Jei stiklas yra sveikas, jis tai atlaiko, bet jei jame yra nors mažiausia įdauža, ji tampa silpniausia grandimi. Fizikos dėsniai paprasti – oras, esantis įdaužos viduje, plečiasi, o mikroskopiniai įtrūkimai pradeda keliauti toliau. Dažnai nutinka taip, kad vakare palikę mašiną su mažu taškeliu, ryte randame ją su „skausmo linija“ per visą plotį. Kaip sako senas meistras Antanas, „stiklas neturi kantrybės, jis tiesiog vieną dieną pasiduoda“. Todėl stiklų įdaužų remontas turi būti atliekamas kuo greičiau, nelaukiant, kol gamta nuspręs pati užbaigti procesą jūsų nenaudai.

Purvas ir drėgmė kaip didžiausi remonto priešai

Daugelis vairuotojų daro vieną didelę klaidą – jie galvoja, kad įdauža gali palaukti savaitę ar kitą. Tačiau problema ne tik pačiame įtrūkime, bet ir tai, kas į jį patenka. Lietuvos keliai nėra patys švariausi, ypač rudens metu. Į mažą duobutę stikle akimirksniu patenka dulkės, purvas, langų skystis ir druska. Kai visa ši „košė“ užpildo įdaužą, profesionaliai ją išvalyti tampa beveik neįmanoma. Tai tiesiogiai įtakoja remonto kokybę. Jei meistras bandys užpildyti nešvarią įdaužą polimeru, ji liks matoma, o sukibimas nebus toks tvirtas. Geriausias patarimas, kurį gali gauti vairuotojas – vos pamačius įdaužą, ją reikia užklijuoti paprasta lipnia juosta. Tai apsaugo nuo nešvarumų patekimo ir užtikrina, kad vėliau atliktas remontas bus beveik nepastebimas. Juk visi norime, kad automobilių stiklai atrodytų kaip nauji, o ne kaip sulopyti drabužiai. Maža smulkmena, kaip lipnios juostos gabalėlis, gali sutaupyti šimtus eurų, kurių prireiktų viso stiklo keitimui.

Ekonominis aspektas arba kodėl verta skubėti

Pakalbėkime apie pinigus, nes tai visada svarbu. Vidutiniškai stiklų įdaužų remontas Lietuvoje kainuoja nuo trisdešimties iki penkiasdešimties eurų. Tai yra juokinga suma, palyginti su naujo stiklo kaina, ypač jei jūsų automobilyje sumontuoti jutikliai, šildymo elementai ar projekcinis ekranas. Šiuolaikiniai automobilių stiklai yra aukštųjų technologijų kūrinys, o jų keitimas reikalauja ne tik naujos detalės, bet ir sudėtingo kamerų kalibravimo. Jei ignoruosite įdaužą ir ji „nuvažiuos“, jūsų išlaidos išaugs dešimteriopai. Kaip sako liaudies išmintis:

„Skūpas moka du kartus, o tas, kuris nesirūpina stiklu, moka ir už stiklą, ir už kameras.“

Lietuvos rinkoje gausu servisų, kurie siūlo šią paslaugą, tad konkurencija leidžia išlaikyti protingas kainas. Be to, daugelis kasko draudimų dengia įdaužų remontą be jokios išskaitos, tad tai jums gali apskritai nieko nekainuoti. Tad ar verta rizikuoti didelėmis išlaidomis dėl tingėjimo užsukti į servisą pusvalandžiui? Tikrai ne.

Techninė apžiūra ir saugumo reikalavimai

Lietuvoje galioja gana griežti reikalavimai transporto priemonių techninei būklei, ir priekinis stiklas čia užima svarbią vietą. Jei įdauža yra vairuotojo matomumo zonoje, t. y. tame plote, kurį nuvalo valytuvai tiesiai prieš akis, kontrolierius tikrai nebus gailestingas. Toks automobilis negauna „žalio lapo“, nes tai laikoma dideliu trūkumu. Kodėl taip griežtai? Atsakymas paprastas – saulėtą dieną ar naktį priešpriešinių šviesų sraute įdauža gali sukurti atspindžius, kurie akimirksniui apakina vairuotoją. To akimirksnio gali pakakti nelaimingam atsitikimui. Be to, priekinis stiklas šiuolaikiniuose automobiliuose yra svarbus kėbulo stiprumo elementas. Oro pagalvės išsiskleidimo metu atsiremia būtent į stiklą, tad jei jis yra įskilęs, jis gali tiesiog neišlaikyti spaudimo ir išlėkti, o pagalvė neatliks savo funkcijos. Tai jau nebe estetinė problema, o gyvybės ir mirties klausimas. Todėl automobilių stiklai turi būti be jokių struktūrinių pažeidimų, kad užtikrintų maksimalią apsaugą avarijos metu.

Remonto procesas iš vidaus

Daugeliui kyla klausimas – kaip tas stiklas išvis remontuojamas? Ar jie ten kažką lituoja? Tikrai ne. Procesas primena odontologo darbą, tik be baisaus grąžto garso. Pirmiausia vieta kruopščiai išvaloma, o tada specialiu įrenginiu sukuriamas vakuumas, kad iš įtrūkimo būtų pašalintas visas oras. Į jo vietą po dideliu slėgiu įšvirkščiamas skaidrus polimeras, kuris savo savybėmis labai panašus į stiklą. Vėliau ši vieta apšviečiama ultravioletiniais spinduliais, kad derva sukietėtų. Galiausiai meistras nuvalo likučius ir nupoliruoja paviršių. Rezultatas dažnai būna toks geras, kad net žinant vietą, sunku ją rasti. Tai magija? Ne, tai tiesiog chemija ir tikslumas. Lietuvoje meistrai, tokie kaip Marius ar Saulius, per dieną sutvarko po dešimt tokių „žvaigždučių“, tad jų ranka yra ištreniruota iki tobulumo. Svarbu prisiminti, kad remontas yra efektyviausias, kai įdauža nėra didesnė už dviejų eurų monetą. Jei pažeidimas didesnis, saugumo sumetimais rekomenduojama stiklą keisti.

Kada stiklų keitimas tampa neišvengiamas

Nors stiklų įdaužų remontas yra puiki išeitis daugeliu atvejų, kartais tenka susitaikyti su realybe – stiklą reikia keisti. Jei įskilimas prasidėjo nuo pat stiklo krašto, remontas greičiausiai bus neefektyvus, nes kraštai yra labiausiai vibruojanti dalis. Taip pat, jei įdaužų yra daug ir jos visos „žiūri“ į vairuotoją, stiklas praranda skaidrumą. Lietuvos rinkoje galima rasti įvairiausių stiklų – nuo pigių kiniškų iki originalių gamintojo dalių. Specialistai rekomenduoja nepagailėti kelių papildomų eurų už kokybiškesnį produktą, nes pigus stiklas gali turėti optinių iškraipymų, kurie vargins akis ilgose kelionėse. Be to, kokybiškas stiklas yra atsparesnis braižymuisi. Jei nusprendėte keisti stiklą, būtinai pasidomėkite, ar servisas suteikia garantiją darbams. Prastai įklijuotas stiklas gali pradėti leisti vandenį arba sukelti erzinantį švilpimą važiuojant dideliu greičiu. Tai yra tie maži niuansai, kurie skiria profesionalus nuo mėgėjų.

Ateities technologijos ir automobilio stiklai

Automobilių pramonė nestovi vietoje, tad ir stiklai keičiasi. Jau dabar gaminami stiklai su integruotais ekranais, šildymo plėvelėmis, kurios nematomos akiai, ir net savaime užsitamsinančiais sluoksniais. Galbūt ateityje stiklų įdaužų remontas taps praeitimi, nes stiklai bus pagaminti iš medžiagų, kurios pačios „užgydo“ įbrėžimus? Kol kas tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet technologijos juda būtent ta linkme. Tačiau kol kas mes važinėjame su tradiciniais laminuotais stiklais, kurie reikalauja mūsų dėmesio. Svarbu sekti naujienas ir domėtis, kaip tinkamai prižiūrėti savo transporto priemonę. Lietuva, būdama technologijų šalimi, greitai perima visas inovacijas, tad mūsų servisuose naudojama įranga niekuo nenusileidžia Vokietijos ar skandinavų standartams. Visgi, kol kas geriausia apsauga išlieka saugus atstumas nuo priešais važiuojančio sunkvežimio, barstančio akmenukus.

Verta prisiminti, kad automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir investicija, kuria reikia rūpintis kasdien. Maža įdauža gali pasirodyti kaip menka bėda, tačiau ji turi potencialą sugadinti planus pačiu netinkamiausiu metu. Atsakingas požiūris į stiklų būklę padeda ne tik išvengti papildomų išlaidų, bet ir užtikrina ramybę kelyje, žinant, kad vaizdas prieš akis yra nieko netrikdomas. Lietuvos kelių specifika moko mus būti budrius, todėl kiekvienas vairuotojas turėtų turėti bent minimalų supratimą apie tai, kaip veikia jo automobilio saugumo sistemos, įskaitant ir priekinį stiklą. Tai paprasta higiena, kaip ir tepalų keitimas ar padangų slėgio tikrinimas, kuri ilgainiui atsiperka su kaupu.

Galutinis sprendimas visada priklauso nuo jūsų, tačiau patirtis rodo, kad greita reakcija yra geriausias vaistas nuo didelių problemų. Jei šiandien pamatėte naują taškelį ant savo automobilio lango, nenumokite ranka. Paimkite lipnios juostos gabalėlį, užklijuokite jį ir artimiausiu metu užsukite pas specialistus. Jūsų automobilis jums padėkos skaidriu vaizdu, o jūsų piniginė – tuo, kad nereikės tuštėti dėl brangaus stiklo keitimo operacijos. Saugumas kelyje susideda iš tūkstančio smulkmenų, ir sveikas priekinis stiklas yra viena iš svarbiausių dalių šiame paveiksle, kurio nereikėtų pamiršti skubančiame kasdienybės fone.

  • Dauguma priekinių stiklų įdaužų gali būti sėkmingai sutaisytos, jei jos neviršija 2 eurų monetos skersmens.
  • Uždelstas įdaužos remontas padidina riziką, kad stiklas skils per visą plotį dėl temperatūros pokyčių.
  • Lipni juosta ant įdaužos yra pirmoji pagalba, apsauganti pažeidimą nuo purvo ir drėgmės patekimo.
  • Lietuvoje techninės apžiūros metu įdauža vairuotojo matomumo zonoje traktuojama kaip didelis trūkumas.
  • Stiklo remontas kainuoja gerokai mažiau nei viso stiklo keitimas ir kamerų perkalibravimas.
Technologijos, Verslas

Skalbimo mašinų remontas – ką daryti, kad jo išvengtumėte kuo ilgiau?

skalbimo mašina

 

Netinkamai prižiūrimas, net ir pats kokybiškiausias ar brangiausias daiktas gali jus pavesti. Tada prasideda remontai, vizitai pas technikus ir mintys, kad jį vertėtų pakeisti nauju. Jei nemėgstate švaistytis pinigais ir norite, kad buitinė technika jums tarnautų kuo ilgiau, svarbu laikytis rutinos, kuri padės ją tinkamai prižiūrėti. Bene vienas svarbiausių ir dažniausiai naudojamų vonios kambario prietaisų – skalbimo mašina. Ką daryti, kad skalbimo mašinų remontas jums negrėstų ir ją kaip ilgiau išlaikytumėte tvarkingą?

Ploviklio naudojimas

Mėgstate skalbimo miltelius ir įvairius ploviklius ar minkštiklius, todėl jų niekada negailite? Turėkite omenyje, kad šiuo atveju dosnumas gali būti visai ne į naudą. Didesnis skalbimo priemonių kiekis ne tik nesuteiks daugiau švaros jūsų drabužiams, bet ir ilgainiui gali sukelti problemų. Perteklius gali patekti ant skalbimo mašinos vamzdžių ir nusėsti ant variklio ar kitų svarbių detalių, atsakingų už rimtus gedimus. Jei norite, kad skalbimo mašinų remontas jums negrėstų ilgai, laikykitės instrukcijų ir skalbimo priemonių naudokite tik tiek, kiek reikia.

Skalbimo mašinos valymas

Išvengti skalbimo mašinų remonto gali padėti reguliarus ir kruopštus jų išvalymas. Visų pirma, reikia valyti stalčius, kuriuose kaupiasi daugiausia bakterijų ir nešvarumų. Po kiekvieno skalbimo taip pat reikėtų nuvalyti gumines tarpines ir būgną palikti kuriam laikui atidarytą – taip sustabdysite bakterijų kaupimąsi ir prietaisui suteiksite gaivos. Taip pat reikėtų reguliariai valyti filtrą. Jis yra žemai, korpuso paviršiuje. Kad jį nuvalytumėte, galite tiesiog patiesti ant žemės šluostę, atidaryti liuką ir sukdami prieš laikrodžio rodyklę atsukti dangtelį bei pašalinti susikaupusius nešvarumus.

Nedėkite per daug darbužių

Dar vienas įprotis, dėl kurio padažnėja skalbimo mašinų remontas ar jo tikimybė – maksimalaus skalbinių svorio viršijimas. Dažnai žmonės mano, kad sutaupys, jeigu į būgną prikraus kaip įmanoma daugiau drabužių. Jei norite užtikrinti skalbimo mašinos patvarumą, į jį dėkite bent 0,5 kg mažiau rūbų, nei nurodyta. Taip būgnas galės lengviau suktis ir ateityje išvengsite jo gedimų.

 

 

Namai

Kapiliarinis šildymas namuose – kai reikalingas komfortas

„Šioje srityje mes neturime nepatenkintų klientų…“ – užtikrintai sako UAB „TENKO Baltic“ direktorius Laimonas Bugenis pasakodamas apie kapiliarinį šildymą – inovatyvią technologiją, kurią dar prieš 8 metus TENKO atsivežė iš Vokietijos. Lietuvoje kapiliarinis šildymas įrengtas jau per 500 individualių namų, keliuose verslo centruose Vilniuje, 4 žvaigždučių viešbutyje „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose, viename reabilitacijos centre. Susidomėjimas architektų ir statytojų aplinkoje šia pažangia technologija nuolatos auga, nors skeptikų dar pasitaiko nemažai. P. Laimonas Bugenis prieš dešimtmetį pats buvo skeptikų gretose, kol šios technologijos neišbandė. Dabar „TENKO Baltic“ vokiškoms BEKA kapiliarinėms sistemoms siūlo net 50 metų garantiją.

lubinis sildymas

Kapiliarinis šildymas – gana nesudėtinga sistema tik iš pirmo žvilgsnio (ploni 3,5 mm plastikiniai vamzdeliai, suformuoti į tinklelį ir prijungti prie vandens kaitinimo sistemos), tačiau ji nėra prieinama visiems. Paprastiems statytojams, pavieniams apdailos meistrams, interjero dizaineriams ar savamoksliams statybininkams ji per sudėtinga. Visas sudėtingumas slypi jos projektavime, todėl projektuoti imasi tik keletą metų nuolat žinias gilinantys TENKO inžinieriai. Per 8 metus jie išdirbo tam tikrą unikalią metodologiją, parengė specialias skaičiuokles, kurios padeda tiksliai ir efektyviai suprojektuoti kapiliarinį šildymą bet kokiuose pastatuose. Visos inžinierių žinios yra grįstos sudėtingais matematiniais skaičiavimais ir energijos taupymo mokslais, kuriuos inžinieriai nuolat studijuoja. Dėl to architektai ir projektuotojai kapiliarinio šildymo sistemos projektavimo dalį perduoda patiems TENKO. Rezultatas tenkina visus – ir užsakovus, ir klientus.

Norint geriau suprasti kapiliarinio šildymo ypatumus, reiktų pasižiūrėti, kokias problemas ši technologija gali efektyviai išspręsti.

Kondicionieriai nebereikalingi

Viena iš didžiausių šiuolaikinių verslo centrų problemų yra kondicionavimo sistema. Kai patalpa yra didelė, reikia itin galingos ir sudėtingos kondicionavimo sistemos, kad būtų užtikrinta komfortabili aplinka visiems dirbantiesiems. Kažkas sėdi arčiau kondicionieriaus angos, o kažkas toliau, kažkam per smarkiai pučia oras, o kažkam – per karšta ir atrodo, kad patalpa perkaitusi. Tokia situacija yra žinoma kone visų didesnių biurų darbuotojams.

Problemos sprendimas – lubinis kapiliarinis šildymas.

Į pakabinamas lubas yra montuojamas kapiliarinio šildymo tinklelis, kuris ne tik šildo, bet ir šaldo. Tinklelis montuojamas tiesiai ant gipso kartono plokštės padengiant ją glaistu. Atstumas nuo glaistyto paviršiaus iki tinklelio vamzdelių yra apie 3 milimetrai, todėl paviršių vėsinti galima labai greitai. Pakanka vamzdeliais paleisti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandenį ir iš karto vėsa jaučiama visoje patalpoje.

Su kapiliariniu šildymu nėra konvekcijos, todėl oro srautai po patalpą nejuda taip intensyviai. Reiškia patalpoje esantys žmonės jaučiasi komfortabiliai net ir nepučiant vėjeliui ar skersvėjui.

Tokiu būdu verslo centre arba individualiame name nebereikia tradicinės kondicionavimo sistemos, nes patalpa vėsinama kur kas efektyviau, o nepasitenkinimas patalpos oro sąlygomis yra itin nedidelis.

Antroji šildymo sistema namuose

 

Senesnės statybos namuose, kurie dar gali būti įtraukti ir į nekilnojamo turto vertybių apsaugos registrą, alternatyvios šildymo ar vėsinimo sistemos įrengimas paprastai yra probleminis. Tai itin aktualu senųjų daugiabučių savininkams, kurie dėl kapitalinio remonto patiria daugybę kliūčių. Kaip senos statybos pastatą suremontuoti taip, kad jo energetinė klasė būtų C arba net B, nenugriaunant trečdalio pastato?

Vienas iš būdų pagerinti šildymą, vėsinimą ir komforto lygį namuose yra įdiegti kapiliarinį šildymą. Šios sistemos montavimas yra nesudėtingas (turint profesionaliai TENKO inžinierių paruoštą projektą), nes nereikia griauti sienų ir lubų. Kapiliarinis šildymas dažniausiai yra montuojamas ant gipso kartono. Jis pritvirtinamas prie plokštės plastikinėmis sąsagomis ir tada tolygiai užtepamas išlyginamasis glaisto sluoksnis ir paruošiamas dažymui ar kitiems apdirbimo darbams.

Kadangi plastikiniai (polipropileno) ir žalvariniai vamzdžiai nekoroduoja, į tokią šildymo sistemą galima leisti bet kokį vandenį, jo nereikia specialiai paruošti sistemai. Tinka ir esamas miesto vandens tinklų tiekiamas vanduo ar vanduo iš gręžinio (individualių namų atveju) ar net šulinio.

Yra vienas „bet“. Projektuoti renovuojamuose namuose kapiliarinį šildymą gali tik profesionalai, būtina atsižvelgti į kitas šildymo sistemas ir jų veiksmingumą.

Kultūros paveldo objektai – kaip apšildyti?

 

Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių pastatų, kurie apibūdinami kaip kultūros objektai arba patenka į apsaugą, kaip pastatų komplekso dalis. Tokių pastatų efektyvesniam šildymui daug patikimų sprendimų nėra. Ką daryti kultūros objektams, kurie yra saugomi valstybės? Pavyzdžiui, dvarai, bažnyčios, pilys, bokštai. Čia padėti gali tik kapiliarinis šildymas, kurį paprasta sumontuoti plokštumose, kurių negalima griauti ir ardyti.

Vokietijoje kapiliarinis šildymas yra panaudotas 12 amžiaus pilyje, o taip pat ir bažnyčiose. Vienoje jų kapiliarais šildomos net medinės klaupkos (bažnytiniai suolai). Tai vienintelis tos bažnyčios šilumos šaltinis.

Komforto lygis patalpoje

 

Pagrindinė problema namuose – kaip užtikrinti tą optimalų komforto lygmenį ir sutaupyti. Vienas iš būdų grindinis šildymas. Tačiau ne visada jis pasiteisina. Grindinis šildymas visuose namuose nėra dažnai būtinas, todėl tenka ieškoti kitų šildymo alternatyvų. Būtent kelių sistemų visuma gali užtikrinti aukščiausią komforto lygį.

Prie aukščiausio komforto lygio užtikrinimo ženkliai prisideda kapiliarinis šildymas. Jis pakeičia kondicionavimo sistemą, todėl kambario temperatūra yra tolygi, nekyla oro srautai galintys kelti ir nešti dulkes, o taip pat ir kelti kai kurių patalpoje esančių žmonių nepasitenkinimą.

Esant kapiliariniam lubiniam šildymui, šilumos gradientas nėra toks radikalus. Tai reiškia, kad oras viršuje nedaug skiriasi nuo oro apačioje savo temperatūra. Temperatūrų skirtumas žmogui nėra priimtinas, todėl kapiliarinis šildymas gali būti viena iš efektyviausių sistemų.

Kapiliarinis šildymas nesausina oro, todėl užtikrinama tinkamiausia oro drėgmė, kurią reguliuoja patys mūsų organizmai.

Komforto lygis priklauso ir nuo daugiau faktorių, todėl subalansuotas kapiliarinis šildymas su kitomis šildymo, vėdinimo sistemomis yra labai veiksmingas ir efektyvus.

Kaip sutaupyti?

 

Dažnai kalbėdami apie kapiliarinį šildymą minime, kad tai efektyvu. Tai nėra iš piršto laužti svarstymai. Apskaičiuota, kad 1 laipsnio patalpos temperatūros pakėlimas išeikvoja vidutiniškai 6 proc. daugiau energijos per metus. Tai reiškia, kad norint pašildyti patalpą 5 laipsniais, sunaudojama 30 proc. daugiau energijos. Tai tiek pat daugiau išlaidų už šildymą. Kapiliarinis šildymas sukuria puikią komforto būseną patalpoje. Tai reiškia, kad puikiai žmogus jaučiasi ir prie 19 laipsnių, ne tik prie 21 ar 23. Taip galima sutaupyti labai nemažai išlaidų šildymui per metus.

Kitas momentas – laikas, per kurį kambario temperatūra pakeliama. Jis priklauso nuo šildymo sistemos. Grindinis šildymas paprastai turi įkaitinti grindis, kad nuo jų šiltų visa patalpa. Įšildymas nėra itin greitas procesas, nes šilti vamzdeliai įmontuoti palyginus giliai betone. Tokiais vamzdeliais reikia leisti 40 laipsnių temperatūros vandenį, kad patalpa sušiltų. Kapiliarinio šildymo atveju yra kur kas paprasčiau, nes vandenį pašildyti reikia tik iki 30 laipsnių. Taip yra dėl to, kad kapiliarai yra ne per pora centimetrų nuo paviršiaus, o per 3 milimetrus. Paviršius iš karto sušildomas ir šiluma spinduliuojama labai greitai ir efektyviai.

Dar vienas taupymo įrodymas – vėsinimo funkcija vasarą. Kai patalpa įkaista, pakanka sistemai paleisti 14-17 laipsnių temperatūros šaltą vandenį ir netrukus patalpoje bus jaučiama gaivi vėsa. Tokios temperatūros vanduo paprastai teka vandentiekyje, todėl papildomai jį šildyti reikia minimaliai arba nereikia iš viso. Tokiu būdu kondicionierius nebereikalingas. Taupoma elektros energija, išlaidos filtrams ir priežiūrai, valymo priemonėms ir t.t.

Prie taupymo galima prid4ti ir tai, kad kapiliarinio šildymo sistemai tinka bet koks vandentiekio vanduo. Reiškia nereikia investuoti į papildomus vandens valymo įrenginius ir jų priežiūrą.

Problema, kurią sukelia kapiliarinis šildymas – termovizoriaus nuoma

 

Išvardinome problemas, kurias sprendžia kapiliarinis šildymas. Yra viena problema, kurią jis sukelia namo šeimininkams. Kai lubos yra nuklotos kapiliarais, jose nebegalima taip laisvai keisti apšvietimo. Dėl to svarbu kapiliarinį šildymą projektuoti po to ,kai jau suplanuojamas apšvietimas ir elektros linijos. Kartais pasitaiko situacijų, kad naujieji namo savininkai nepagalvoja apie apšvietimo keitimo problemas ir gana drąsiai gręžia skyles taip rizikuodami pažeisti vieną iš kapiliarų. Kaip tai išspręsti? Yra labai paprastas sprendimas – įrankių nuomos punkte galima išsinuomoti už keletą eurų termovizorių, kuris ekrane rodo vietas, kur paviršius yra šiltesni, o kurs šaltesnis. Negiliai esantys šilti kapiliarai termovizoriuje puikiai matomi, todėl drąsiai galima gręžti į tarpus tarp kapiliarų. Tai itin mažytė problema, kuri gali kilti kartą per 50 metų. Juk apšvietimo sistemų kas keli metai nekeičiame.

Kapiliarinis šildymas – itin efektyvi technologija tiems, kas nori savo namuose jaustis komfortabiliai ir ilguoju laikotarpiu sutaupyti.

„TENKO Baltic“ yra oficialūs vokiečių BEKA kapiliarinio šildymo sistemų atstovai ir projektuotojai.