„Šioje srityje mes neturime nepatenkintų klientų…“ – užtikrintai sako UAB „TENKO Baltic“ direktorius Laimonas Bugenis pasakodamas apie kapiliarinį šildymą – inovatyvią technologiją, kurią dar prieš 8 metus TENKO atsivežė iš Vokietijos. Lietuvoje kapiliarinis šildymas įrengtas jau per 500 individualių namų, keliuose verslo centruose Vilniuje, 4 žvaigždučių viešbutyje „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose, viename reabilitacijos centre. Susidomėjimas architektų ir statytojų aplinkoje šia pažangia technologija nuolatos auga, nors skeptikų dar pasitaiko nemažai. P. Laimonas Bugenis prieš dešimtmetį pats buvo skeptikų gretose, kol šios technologijos neišbandė. Dabar „TENKO Baltic“ vokiškoms BEKA kapiliarinėms sistemoms siūlo net 50 metų garantiją.
Kapiliarinis šildymas – gana nesudėtinga sistema tik iš pirmo žvilgsnio (ploni 3,5 mm plastikiniai vamzdeliai, suformuoti į tinklelį ir prijungti prie vandens kaitinimo sistemos), tačiau ji nėra prieinama visiems. Paprastiems statytojams, pavieniams apdailos meistrams, interjero dizaineriams ar savamoksliams statybininkams ji per sudėtinga. Visas sudėtingumas slypi jos projektavime, todėl projektuoti imasi tik keletą metų nuolat žinias gilinantys TENKO inžinieriai. Per 8 metus jie išdirbo tam tikrą unikalią metodologiją, parengė specialias skaičiuokles, kurios padeda tiksliai ir efektyviai suprojektuoti kapiliarinį šildymą bet kokiuose pastatuose. Visos inžinierių žinios yra grįstos sudėtingais matematiniais skaičiavimais ir energijos taupymo mokslais, kuriuos inžinieriai nuolat studijuoja. Dėl to architektai ir projektuotojai kapiliarinio šildymo sistemos projektavimo dalį perduoda patiems TENKO. Rezultatas tenkina visus – ir užsakovus, ir klientus.
Norint geriau suprasti kapiliarinio šildymo ypatumus, reiktų pasižiūrėti, kokias problemas ši technologija gali efektyviai išspręsti.
Kondicionieriai nebereikalingi
Viena iš didžiausių šiuolaikinių verslo centrų problemų yra kondicionavimo sistema. Kai patalpa yra didelė, reikia itin galingos ir sudėtingos kondicionavimo sistemos, kad būtų užtikrinta komfortabili aplinka visiems dirbantiesiems. Kažkas sėdi arčiau kondicionieriaus angos, o kažkas toliau, kažkam per smarkiai pučia oras, o kažkam – per karšta ir atrodo, kad patalpa perkaitusi. Tokia situacija yra žinoma kone visų didesnių biurų darbuotojams.
Problemos sprendimas – lubinis kapiliarinis šildymas.
Į pakabinamas lubas yra montuojamas kapiliarinio šildymo tinklelis, kuris ne tik šildo, bet ir šaldo. Tinklelis montuojamas tiesiai ant gipso kartono plokštės padengiant ją glaistu. Atstumas nuo glaistyto paviršiaus iki tinklelio vamzdelių yra apie 3 milimetrai, todėl paviršių vėsinti galima labai greitai. Pakanka vamzdeliais paleisti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandenį ir iš karto vėsa jaučiama visoje patalpoje.
Su kapiliariniu šildymu nėra konvekcijos, todėl oro srautai po patalpą nejuda taip intensyviai. Reiškia patalpoje esantys žmonės jaučiasi komfortabiliai net ir nepučiant vėjeliui ar skersvėjui.
Tokiu būdu verslo centre arba individualiame name nebereikia tradicinės kondicionavimo sistemos, nes patalpa vėsinama kur kas efektyviau, o nepasitenkinimas patalpos oro sąlygomis yra itin nedidelis.
Antroji šildymo sistema namuose
Senesnės statybos namuose, kurie dar gali būti įtraukti ir į nekilnojamo turto vertybių apsaugos registrą, alternatyvios šildymo ar vėsinimo sistemos įrengimas paprastai yra probleminis. Tai itin aktualu senųjų daugiabučių savininkams, kurie dėl kapitalinio remonto patiria daugybę kliūčių. Kaip senos statybos pastatą suremontuoti taip, kad jo energetinė klasė būtų C arba net B, nenugriaunant trečdalio pastato?
Vienas iš būdų pagerinti šildymą, vėsinimą ir komforto lygį namuose yra įdiegti kapiliarinį šildymą. Šios sistemos montavimas yra nesudėtingas (turint profesionaliai TENKO inžinierių paruoštą projektą), nes nereikia griauti sienų ir lubų. Kapiliarinis šildymas dažniausiai yra montuojamas ant gipso kartono. Jis pritvirtinamas prie plokštės plastikinėmis sąsagomis ir tada tolygiai užtepamas išlyginamasis glaisto sluoksnis ir paruošiamas dažymui ar kitiems apdirbimo darbams.
Kadangi plastikiniai (polipropileno) ir žalvariniai vamzdžiai nekoroduoja, į tokią šildymo sistemą galima leisti bet kokį vandenį, jo nereikia specialiai paruošti sistemai. Tinka ir esamas miesto vandens tinklų tiekiamas vanduo ar vanduo iš gręžinio (individualių namų atveju) ar net šulinio.
Yra vienas „bet“. Projektuoti renovuojamuose namuose kapiliarinį šildymą gali tik profesionalai, būtina atsižvelgti į kitas šildymo sistemas ir jų veiksmingumą.
Kultūros paveldo objektai – kaip apšildyti?
Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių pastatų, kurie apibūdinami kaip kultūros objektai arba patenka į apsaugą, kaip pastatų komplekso dalis. Tokių pastatų efektyvesniam šildymui daug patikimų sprendimų nėra. Ką daryti kultūros objektams, kurie yra saugomi valstybės? Pavyzdžiui, dvarai, bažnyčios, pilys, bokštai. Čia padėti gali tik kapiliarinis šildymas, kurį paprasta sumontuoti plokštumose, kurių negalima griauti ir ardyti.
Vokietijoje kapiliarinis šildymas yra panaudotas 12 amžiaus pilyje, o taip pat ir bažnyčiose. Vienoje jų kapiliarais šildomos net medinės klaupkos (bažnytiniai suolai). Tai vienintelis tos bažnyčios šilumos šaltinis.
Komforto lygis patalpoje
Pagrindinė problema namuose – kaip užtikrinti tą optimalų komforto lygmenį ir sutaupyti. Vienas iš būdų grindinis šildymas. Tačiau ne visada jis pasiteisina. Grindinis šildymas visuose namuose nėra dažnai būtinas, todėl tenka ieškoti kitų šildymo alternatyvų. Būtent kelių sistemų visuma gali užtikrinti aukščiausią komforto lygį.
Prie aukščiausio komforto lygio užtikrinimo ženkliai prisideda kapiliarinis šildymas. Jis pakeičia kondicionavimo sistemą, todėl kambario temperatūra yra tolygi, nekyla oro srautai galintys kelti ir nešti dulkes, o taip pat ir kelti kai kurių patalpoje esančių žmonių nepasitenkinimą.
Esant kapiliariniam lubiniam šildymui, šilumos gradientas nėra toks radikalus. Tai reiškia, kad oras viršuje nedaug skiriasi nuo oro apačioje savo temperatūra. Temperatūrų skirtumas žmogui nėra priimtinas, todėl kapiliarinis šildymas gali būti viena iš efektyviausių sistemų.
Kapiliarinis šildymas nesausina oro, todėl užtikrinama tinkamiausia oro drėgmė, kurią reguliuoja patys mūsų organizmai.
Komforto lygis priklauso ir nuo daugiau faktorių, todėl subalansuotas kapiliarinis šildymas su kitomis šildymo, vėdinimo sistemomis yra labai veiksmingas ir efektyvus.
Kaip sutaupyti?
Dažnai kalbėdami apie kapiliarinį šildymą minime, kad tai efektyvu. Tai nėra iš piršto laužti svarstymai. Apskaičiuota, kad 1 laipsnio patalpos temperatūros pakėlimas išeikvoja vidutiniškai 6 proc. daugiau energijos per metus. Tai reiškia, kad norint pašildyti patalpą 5 laipsniais, sunaudojama 30 proc. daugiau energijos. Tai tiek pat daugiau išlaidų už šildymą. Kapiliarinis šildymas sukuria puikią komforto būseną patalpoje. Tai reiškia, kad puikiai žmogus jaučiasi ir prie 19 laipsnių, ne tik prie 21 ar 23. Taip galima sutaupyti labai nemažai išlaidų šildymui per metus.
Kitas momentas – laikas, per kurį kambario temperatūra pakeliama. Jis priklauso nuo šildymo sistemos. Grindinis šildymas paprastai turi įkaitinti grindis, kad nuo jų šiltų visa patalpa. Įšildymas nėra itin greitas procesas, nes šilti vamzdeliai įmontuoti palyginus giliai betone. Tokiais vamzdeliais reikia leisti 40 laipsnių temperatūros vandenį, kad patalpa sušiltų. Kapiliarinio šildymo atveju yra kur kas paprasčiau, nes vandenį pašildyti reikia tik iki 30 laipsnių. Taip yra dėl to, kad kapiliarai yra ne per pora centimetrų nuo paviršiaus, o per 3 milimetrus. Paviršius iš karto sušildomas ir šiluma spinduliuojama labai greitai ir efektyviai.
Dar vienas taupymo įrodymas – vėsinimo funkcija vasarą. Kai patalpa įkaista, pakanka sistemai paleisti 14-17 laipsnių temperatūros šaltą vandenį ir netrukus patalpoje bus jaučiama gaivi vėsa. Tokios temperatūros vanduo paprastai teka vandentiekyje, todėl papildomai jį šildyti reikia minimaliai arba nereikia iš viso. Tokiu būdu kondicionierius nebereikalingas. Taupoma elektros energija, išlaidos filtrams ir priežiūrai, valymo priemonėms ir t.t.
Prie taupymo galima prid4ti ir tai, kad kapiliarinio šildymo sistemai tinka bet koks vandentiekio vanduo. Reiškia nereikia investuoti į papildomus vandens valymo įrenginius ir jų priežiūrą.
Problema, kurią sukelia kapiliarinis šildymas – termovizoriaus nuoma
Išvardinome problemas, kurias sprendžia kapiliarinis šildymas. Yra viena problema, kurią jis sukelia namo šeimininkams. Kai lubos yra nuklotos kapiliarais, jose nebegalima taip laisvai keisti apšvietimo. Dėl to svarbu kapiliarinį šildymą projektuoti po to ,kai jau suplanuojamas apšvietimas ir elektros linijos. Kartais pasitaiko situacijų, kad naujieji namo savininkai nepagalvoja apie apšvietimo keitimo problemas ir gana drąsiai gręžia skyles taip rizikuodami pažeisti vieną iš kapiliarų. Kaip tai išspręsti? Yra labai paprastas sprendimas – įrankių nuomos punkte galima išsinuomoti už keletą eurų termovizorių, kuris ekrane rodo vietas, kur paviršius yra šiltesni, o kurs šaltesnis. Negiliai esantys šilti kapiliarai termovizoriuje puikiai matomi, todėl drąsiai galima gręžti į tarpus tarp kapiliarų. Tai itin mažytė problema, kuri gali kilti kartą per 50 metų. Juk apšvietimo sistemų kas keli metai nekeičiame.
Kapiliarinis šildymas – itin efektyvi technologija tiems, kas nori savo namuose jaustis komfortabiliai ir ilguoju laikotarpiu sutaupyti.
„TENKO Baltic“ yra oficialūs vokiečių BEKA kapiliarinio šildymo sistemų atstovai ir projektuotojai.
